Vasario 19 dieną Šiaulių „Romuvos“ progimnazijai bendradarbiaujant su Šiaulių švietimo kompetencijų centru buvo organizuota tarptautinė  užsienio kalbų ir kitų dalykų mokytojų nuotolinė metodinė-praktinė konferencija ,,Sėkmingas užsienio kalbų ir kitų dalykų mokymas(is) geroje mokykloje: kompetencijos, įtrauktis, integracija ir inovacijos“. Sveikindama konferencijos dalyvius Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė pažymėjo, kad šios konferencijos tikslas – skatinti inovatyvaus, įtraukaus, kompetencijomis grįsto užsienio kalbų ir kitų dalykų integralaus mokymo(si) gerosios patirties idėjų sklaidą. Konferencijos probleminės sritys pasirodė aktualios daugiau kaip 200 dalyvių ne tik iš įvairių Lietuvos regionų, bet ir iš Kroatijos, Ispanijos, Italijos ir Turkijos.

Pirmoje konferencijos dalyje buvo išklausyti šeši dalyvių iš užsienio šalių pranešimai. M. Serkut Kizanlikli (Turkija) kalbėjo, kad šiais laikais visi mokytojai mokykloje praktikuoja komandinį darbą, tačiau tikimasi, kad šiame darbe kas nors turi būti lyderis. Savo pranešime pedagogas atskleidė, koks įspūdingas lyderis gali būti mokytojas. Lektorė Erika Gerardini (Italija) pristaė „GoGoals“ ir „ECO-LABELS“ skaitmenines dirbtuves lauke, kurios naudingos ugdant mokinių bendradarbiavimo, komandinio darbo gebėjimus. Andreja Sedlar (Kroatija) dalinosi savo veiklos patirtimi su pačiais mažiausias ugdytiniais, lankančiais darželius. Jų auklėtojos ieško inovatyvių ugdymo metodų, vienas jų – mokymasis tarptautinio bendradarbiavimo būdu Erasmus projekto metu, pademonstravo tokio bendradarbiavimo naudą mažiausiems vaikams bei jų pedagogams. Serena Sciocchetti (Italija) pristatė pradinėje mokykloje vykdytą skaitymo projektą pagal  knygą „Mažasis princas“. Fabiana Rocchi (Italija) savo pranešime siekė parodyti, kaip galima sukurti tarptautinius tinklus, padedančius tiek mokiniams, tiek mokytojams. Roberta Slažikaitė (Ispanija) savo pranešime pristatė sėkmingas mokymo, taip pat ir įtraukiojo, strategijas, kurias taiko dirbdama su pradinių klasių mokiniais anglų kalbos pamokose.

Išklausius dalyvių iš užsienio pranešimus, tolimesnis darbas buvo tęsiamas trijose grupėse, kur savo praktine patirtimi ir vertingais profesiniais atradimais dalijosi Lietuvos ugdymo įstaigų pedagogai, dirbantys su skirtingų amžiaus tarpsnių vaikais. Pristatyti  36 pranešimai.Keletas pranešimų buvo apie mokinių kompetencijų ugdymo mokymo(si) turiniu patirtį, pasidalinta konkrečiais sėkmės pavyzdžiais. 

Dauguma pranešimų buvo apie inovatyvių mokymo(si) strategijų, būdų bei metodų taikymą ugdymo procese. Pristatyti du metodiniai leidiniai – „Inovatyvūs ugdymo(si) metodai ir aplinkos“ (I ir II dalys), kurie atskleidžia naujausias tendencijas mokymo(si) organizavime, pateikiamos praktinės idėjos, kaip naudoti inovatyvius metodus ir aplinkas ugdymo procese, įtraukti mokinius ir didinti jų motyvaciją. Buvo pristatytos interaktyvios skaitmeninės mokymo(si) aplinkos, personalizuoto mokymo(si) strategijos, savirefleksijos metodai ir jų pritaikymas įvairiose pamokose. Pasidalinta įžvalgomis apie emocinės gerovės svarbą bei mokymo aplinkų kūrimą, padedančių užtikrinti kiekvieno mokinio individualią pažangą. Pristatyta, kaip naudoti mokslinį metodą duomenų analizei ir taikyti struktūruotą aprašymo metodiką, padedančią mokiniams sukurti aiškų, logišką ir argumentuotą rašto darbą. Keli pranešimų autoriai išskyrė motyvuojantį  žaidimo elementų įtraukimą į kasdienę pamoką, kas padeda užmegzti palankius mokymuisi ryšius, kad klasėje būtų atpalaiduojanti, saugi ir įtrauki aplinka visiems mokiniams.

Ne viename pranešime buvo pasidalinta praktiniais patarimais, kaip siekti efektyvaus ugdymo turinio integralumo ir, bendradarbiaujant skirtingų dalykų mokytojams, atrasti prasmingų tarpdalykinių ryšių, padedančių mokiniams spręsti realaus pasaulio problemas, kurti, ieškoti  originalių sprendimų.

Keliuose pranešimuose dalintasi įtraukaus ugdymo(si) sėkmės istorijomis. Kad įtraukusis ugdymas mokykloje vyktų sklandžiai, svarbu atsižvelgti į tokius pagrindinius aspektus: įtraukiojo ugdymo kultūros kūrimą, įtraukiojo ugdymo praktikos realizavimą. Pristatytos praktinės strategijos, leidžiančios ugdyti kiekvieną mokinį, pritaikant užduotis pagal jų poreikius ir gebėjimus.

Dauguma konferencijos pranešimų buvo apie skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes mokymui(si). Pranešėjų nuomone, šių technologijų taikymas padeda kurti šiuolaikinę, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą skatinančią pamoką. Kolegoms buvo pristatyti interaktyvūs skaitmeniniai įrankiai, platformos ir programėlės: ToonyTool, Plickers, Whiteboard, Classroomscreen, Genially, Padlet su dirbtinio intelekto funkcijomis, Blooket, GooseChase, Climate Kids ir kiti interaktyvūs žaidimai, padedantys mokytis per patirtį ir žaidimą.  Aptarti  chatbot’ų taikymo kalbų mokyme privalumai, iššūkiai ir pademonstruoti praktiniai jų naudojimo pavyzdžiai.

Keli pranešimai buvo  apie saviraiškų mokinių dalyvavimą projektinėje, tiriamojoje ir kūrybinėje veikloje. Pasidalinta mokinių tarptautinio mobilumo, įgyvendintų eTwinning projektų, apjungusių įvairias veiklas, eksperimentus, kūrybiškumą bei šeimų įsitraukimą, patirtimi.

Apibendrindami konferencijos darbą, jos dalyviai pasidalino savo atsiliepimais:  „Kiekvienas pranešimas naudingas ir įkvepiantis.“; „Konferencija paliko labai gerą įspūdį! Ji informatyvi, aktuali ir suteikė daug naudingų įžvalgų apie šiuolaikinius mokymo metodus, inovacijų taikymą ugdyme. Džiaugiuosi galėjusi dalyvauti ir pasisemti naujų idėjų, kurias pritaikysiu savo veikloje.“; „Noras ir galimybė tobulėti mus jungia.“

Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Akmenskienė

Nuotraukos Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos