2026 m. vasario 19 d. Šiaulių „Romuvos“ progimnazija, bendradarbiaudama su Šiaulių švietimo kompetencijų centru, organizavo tarptautinę metodinę-praktinę konferenciją „Kompetencijas auginanti sinergija“ (angl. „Competence-Enhancing Synergy“), subūrusią pedagogus iš įvairių Lietuvos regionų ir užsienio šalių. Konferencija vyko nuotoliniu būdu ir buvo skirta skirtingų ugdymo pakopų mokytojams – nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo iki progimnazijų ir gimnazijų pedagogų. Renginys sulaukė didelio susidomėjimo – jame dalyvavo 446 dalyviai iš Lietuvos ir užsienio, iš kurių 132 buvo pranešėjai.

Sveikindama konferencijos dalyvius, Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė akcentavo, kad šiuolaikinė mokykla susiduria su sparčiais pokyčiais, todėl ypač svarbu stiprinti mokytojų bendradarbiavimą, dalintis gerąja patirtimi ir ieškoti sprendimų, padedančių ugdyti mokinių kompetencijas. Ji taip pat pabrėžė, kad konferencijos tema atliepia šiandienos ugdymo realijas – kompetencijomis grįstą, įtraukų ir integruotą mokymą(si), kuriame svarbų vaidmenį atlieka skaitmeninės technologijos, dirbtinis intelektas, tvarumo idėjos ir tarpdalykinė sinergija.

Konferencijos darbas prasidėjo plenariniu posėdžiu, kuriame pranešimus skaitė pedagogai ir švietimo ekspertai iš įvairių užsienio šalių. Cinzia Perniola (Italija) analizavo, kaip dirbtinis intelektas ir skaitmeninės medijos gali padėti stiprinti mokinių skaitymo motyvaciją ir vaizduotę, ypač dirbant su daugiakalbiais mokiniais. Erika Gerardini (Italija) aptarė medijų ir informacinio raštingumo ugdymą dirbtinio intelekto amžiuje, akcentuodama kritinio mąstymo svarbą ir kovą su dezinformacija. Laura Modena (Italija) pristatė eTwinning projektų patirtis, atskleisdama tarptautinio bendradarbiavimo naudą stiprinant mokinių pasitikėjimą savimi ir anglų kalbos kompetencijas. Edita Roberts (Čekija) dalijosi praktiniais dirbtinio intelekto taikymo pavyzdžiais pamokose, parodydama, kaip jis gali skatinti mokinių kūrybiškumą ir tapti veiksmingu mokymosi įrankiu. M. Serkut Kızanlıklı (Turkija) pristatė tarptautinių projektų patirtis ir jų poveikį mokinių asmeniniam bei socialiniam augimui. Andreja Sedlar ir Marija Bencun (Kroatija) pristatė ankstyvojo amžiaus vaikų užsienio kalbos mokymosi patirtis, pabrėždamos tarptautinių eTwinning projektų svarbą ikimokykliniame ugdyme. Rosanda Lovrić (Kroatija) aptarė mokslo, švietimo ir šeimos sąveiką vaiko raidoje, išryškindama bendradarbiavimo svarbą ugdant socialines ir pažinimo kompetencijas. Anda Panuhno ir Iveta Lokmane-Sabovica (Latvija) pristatė metodines gaires, skirtas kalbinio monologo ugdymui ir vertinimui vyresnėse klasėse, o Alina Istratescu (Rumunija) supažindino su STEAM projektu pradinukams, atskleidžiančiu, kaip tyrinėjimu grįstas mokymasis ugdo vaikų kūrybiškumą ir socialinius gebėjimus.

Po plenarinių pranešimų konferencijos darbas buvo tęsiamas teminėse sesijose, kuriose savo patirtimi dalijosi pedagogai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių: Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Kėdainių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Anykščių, Ukmergės ir kitų. Pranešimus skaitė skirtingų dalykų mokytojai, metodininkai ir švietimo ekspertai, atstovaujantys visoms ugdymo pakopoms.

Lietuvos pedagogų pranešimuose nagrinėtos aktualios šiuolaikinio ugdymo temos: ugdymo turinio integracija, tarpdalykinės pamokos, projektinė ir tiriamoji veikla, mokinių įsivertinimas ir pažangos stebėjimas, įtraukusis ugdymas bei Universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principų taikymas. Daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų taikymui – nuo diferencijavimo ir vertinimo iki kūrybinių, tyrinėjimu grįstų užduočių kūrimo.

Pristatyti praktiniai pavyzdžiai atskleidė, kaip skaitmeniniai įrankiai, STEAM metodika, eTwinning, Erasmus+ ir kiti tarptautiniai projektai padeda ugdyti mokinių komunikavimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo, pilietiškumo bei mokėjimo mokytis kompetencijas. Taip pat akcentuota, kad projektinė, tiriamoji ir kūrybinė veikla skatina mokinius tapti aktyviais mokymosi dalyviais – planuoti veiklas, kurti produktus, reflektuoti procesą ir pristatyti rezultatus bendruomenei.

Įtraukiojo ugdymo kontekste aptartas Universalaus dizaino mokymuisi (UDM) taikymas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimas, pozityvios disciplinos bei emocinio saugumo svarba. Dalintasi patirtimis, kaip kuriama palaikanti mokymosi aplinka, pritaikomas mokymas skirtingų poreikių mokiniams ir stiprinamas jų pasitikėjimas savimi.

Ryški konferencijos kryptis – STEAM ugdymas, pristatytas kaip veiksminga priemonė ugdyti mokinių pažinimo, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimus. Pranešimuose atskleista, kaip gamtos mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos ir menų integracija leidžia mokiniams mokytis per patirtį, tyrinėjimą ir praktinę veiklą. Pedagogai dalijosi integruotų projektų, ekspedicijų, tiriamųjų darbų ir kūrybinių užduočių pavyzdžiais, pabrėždami, kad STEAM metodika tampa natūralia mokymosi proceso dalimi.

Taip pat aptartos STEAM ir tvarumo sąsajos, kai mokiniai sprendžia realias aplinkosaugines, socialines ar bendruomenines problemas, ugdydami kritinį mąstymą ir vertybines nuostatas. Tvarumo tema papildyta integruotų veiklų, projektų ir iniciatyvų pavyzdžiais, padedančiais mokiniams suvokti atsakingo vartojimo, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės svarbą. Kartu akcentuota emocinės gerovės, pozityvaus grįžtamojo ryšio ir saugios, įtraukios mokymosi aplinkos kūrimo reikšmė.

Apibendrinant konferenciją, dalyviai pabrėžė, kad ji suteikė daug praktiškai pritaikomų idėjų, skatino dalintis patirtimi ir stiprino tarptautinį bendradarbiavimą. Renginys pasižymėjo temų įvairove, aktualumu bei orientacija į realias mokytojo darbo situacijas, todėl tapo prasminga profesinio tobulėjimo ir bendrystės erdve.

Dalyvių atsiliepimai atskleidė, kad konferencija buvo ne tik informatyvi, bet ir įkvepianti: „Kiekvienas pranešimas buvo naudingas ir pritaikomas praktikoje“, „Konferencija suteikė daug naujų idėjų ir motyvacijos tobulėti“, „Tai buvo puiki galimybė pasidalinti patirtimi ir pasisemti įkvėpimo iš kolegų“. Ne vienas dalyvis akcentavo, kad tokie renginiai skatina profesinį dialogą ir padeda pažvelgti į ugdymo procesą iš platesnės, tarptautinės perspektyvos.

Ši jau tradicija tapusi konferencija dar kartą patvirtino, kad skirtingų dalykų, technologijų ir žmonių sąveika yra svarbus veiksnys kuriant šiuolaikišką, kompetencijomis grįstą ir įtraukią mokyklą. Bendradarbiavimas, dalijimasis gerąja patirtimi ir atvirumas naujovėms leidžia kurti ugdymo aplinką, kurioje mokiniai gali augti kaip savarankiškos, kūrybiškos ir atsakingos asmenybės.

Straipsnį parengė Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja Justė Povilaitienė.
Nuotraukų autorės: vokiečių kalbos mokytoja Loreta Vytienė, technologijų mokytoja Asta Venskienė, pradinių klasių mokytoja Žaneta Mickevičienė, istorijos mokytoja Vitalija Šukienė.