Klimato kaitos kontekste ypač aktualūs kiekvieno asmens žalieji įgūdžiai ir atsakomybė aplinkai. Tai neabejotinai turėtų tapti asmens, šeimos, miesto, pasaulio visuomenės kultūros dalimi.

Pasiekti, kad kiekvienas žmogus savo asmeninę ir profesinę veiklą grįstų vadovaudamasis darniais, aplinkai draugiškais principais ir kasdien labai gerai apmąstytų ir priimtų aplinką tausojančius, kiek įmanoma ekologiškesnius sprendimus, yra tikras iššūkis.

Akivaizdu, kad žmonių elgsenos pokyčiai nevyksta taip greitai, tad „Nordplus Adult 2021“ projektas „Žalieji įgūdžiai žalesniam gyvenimui“, kurį įgyvendino Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centras kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, buvo vienas iš žingsnių siekiant skatinti aktualių aplinkosaugos problemų sprendimo ir žaliųjų įgūdžių ugdymo integravimą į suaugusiųjų švietimą kuriant ir išbandant suaugusiųjų švietėjams skirtą neformaliojo švietimo programą ir mokymo medžiagą. Šis projektas finansuojamas pagal Šiaurės ministrų tarybos švietimo bendradarbiavimo patvirtintą „Nordplus Adult 2021“ suaugusiųjų švietimo sektoriaus programą.

Džiaugiamės, kad įgyvendinant projektą dalyvavo trijų Baltijos šalių švietimo įstaigos: Žiemgalos regiono žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų ugdymo centras (Latvija), Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centras (Lietuva) ir Valgos apskrities profesinio rengimo centras (Estija). Tarptautinis bendradarbiavimas ir pažintis su projekto partnerių patirtimi bei gerosios praktikos pavyzdžiais leido kokybiškiau parengti projekto produktus ir vykdyti numatytas veiklas.

Pirmiausia ištyrėme aplinkosauginio švietimo ir žaliųjų įgūdžių ugdymo poreikius projekto partnerių organizacijose. Aktualias temas (klimato kaita, aplinkai draugiški veiksmai darbo vietoje, medijų raštingumas ir kitas) įtraukėme į kvalifikacijos tobulinimo programą, kuri skirta suaugusiųjų švietėjams.

Siekdami sklandžiau integruoti aplinkosauginio švietimo klausimus į suaugusiųjų švietimo programas parengėme mokymų medžiagą. Pasirinktos mokymų temos, susijusios su žaliųjų įgūdžių ugdymu, apima tris pagrindines kompetencijų kategorijas: kognityvines, socialines ir asmenines, kurios itin svarbios žaliųjų įgūdžių ugdymo kontekste. Kognityvinės kompetencijos pagilina supratimą apie aplinką, norą mokytis apie tvarų vystymąsi ir naujas technologijas. Socialinės kompetencijos padeda derinti prieštaringus interesus sudėtingame kontekste, skatinant ekologiškesnių produktų ir paslaugų pasirinkimą. Asmeninės kompetencijos daro įtaką asmens atsakingumui, reikšmingumui ir suvokimui, kad vieno žmogaus tvari veikla taip pat gali daryti reikšmingą įtaką kuriant tvarią aplinką. Programa ir mokymo medžiaga buvo sėkmingai išbandytos per bandomuosius mokymus kiekvienoje partnerinėje organizacijoje.

„Žalieji įgūdžiai“ yra kompleksinis terminas, susijęs su gebėjimu tarpusavyje integruoti aplinkosaugos aspektus ir kitus įgūdžius. Remiantis dalyvių atsiliepimais po bandomųjų mokymų, gera pripažinti, kad suaugusiųjų švietimas formuoja „žalesnį“ požiūrį ir elgseną, kurie palaipsniui gali atnešti teigiamų pokyčių, rengiant atsakingus ir kritiškai mąstančius piliečius, kurie žino ir supranta aplinkos problemų priežastis ir pasekmes, turi žinių ir įgūdžių tvariems sprendimams surasti.

Žalieji įgūdžiai ir kompetencijos yra būtini visiems piliečiams, todėl labai aktualu į suaugusiųjų mokymo programas įtraukti aplinkos apsaugos temas ir svarstyti tokius klausimus, kaip vartojimo modeliai, atliekų perdirbimas, „žaliasis smegenų plovimas“ ir tvari elgsena.

„Nordplus Adult 2021“ projektas „Žalieji įgūdžiai žalesniam gyvenimui“ (Nr. NPAD-2021/10011).

Jolanta Lembertienė, projekto koordinatorė, Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centro metodininkė