2026 m. sausio 20 d. įvyko antrasis Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų konkurso etapas „STEAM PROVERŽIS 5×5 – INOVACIJŲ IR TINKLAVEIKOS LABORATORIJA“. Šiuolaikinė edukologijos paradigma vis labiau krypsta į kompetencijomis grįstą ugdymą, kuriame prioritetas teikiamas ne tik žinių kaupimui, bet ir gebėjimui jas taikyti praktiškai, sprendžiant kompleksines problemas. STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) metodika yra pripažįstama kaip vienas efektyviausių instrumentų, leidžiančių integruoti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos disciplinas.

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje vykusio konkurso „STEAM PROVERŽIS 5×5“ organizacinę struktūrą ir edukacinę vertę, vertinant jį kaip inovacijų ir tinklaveikos laboratoriją.

Metodologija ir organizavimas

Konkurso organizavimas rėmėsi tarpinstitucinio bendradarbiavimo (tinklaveikos) principu. Renginį iniciavo ir koordinavo penkių Šiaulių miesto ugdymo įstaigų pedagogių grupė: R. Nemanienė („Romuvos“ progimnazija), K. Juodeikienė (Dainų progimnazija), R. Baronienė (Ragainės progimnazija), J. Leliūnienė (Medelyno progimnazija) ir N. Urbonienė (Saulės pradinė mokykla).

Renginio tikslinė grupė – 4–5 klasių mokiniai. Ugdymo turinys buvo diferencijuotas į tris pagrindinius modulius (užduotis), skirtus specifinių gebėjimų tikrinimui ir lavinimui:

Inžinerinis programavimas („Konstruktorių sprintas“). Užduotis reikalavo pagal pateiktą schemą sukonstruoti LEGO robotą ir jį suprogramuoti autonominiam 10–15 cm judėjimui. Šis modulis skirtas inžinerinių sprendimų ir algoritmavimo sąsajų suvokimui.

Atsinaujinančios energetikos modeliavimas („STEAM vėjo iššūkis“). Mokiniai konstravo vėjo jėgainių modelius. Vertinimo kriterijai apėmė mechanizmo funkcionalumą, stabilumą bei detalių įvairovę, skatinant ieškoti optimalių inžinerinių sprendimų.

Kognityvinių gebėjimų vertinimas (Viktorina „Loginis iššūkis“). Šioje dalyje tikrintas mokinių kritinis mąstymas, orientacija bei gebėjimas komandoje spręsti logines, matematines ir gamtamokslines problemas.

Rezultatai ir kompetencijų ugdymas

Renginio metu stebėtas tiesioginis kompetencijomis grįsto ugdymo poveikis. Veiklos buvo suplanuotos taip, kad mokiniai integruotai ugdytųsi šias kompetencijas:

• Skaitmeninė ir inžinerinė – per robotikos ir mechanikos užduotis mokiniai praktiškai taikė technologines žinias.
• Kūrybiškumo – „STEAM vėjo iššūkis“ reikalavo nestandartinių sprendimų ir inovatyvaus požiūrio į konstrukciją.
• Socialinė-emocinė ir komunikavimo – darbas mišriose komandose skatino bendradarbiavimą, lyderystės ir atsakomybės pasidalijimą.

Išvados

Konkursas „STEAM PROVERŽIS 5×5“ atskleidė, kad STEAM metodikos taikymas neformaliojo švietimo kontekste yra veiksmingas būdas skatinti mokinių motyvaciją ir giluminį mokymąsi. Renginys patvirtino šias prielaidas:

Praktinis pritaikomumas. Realios, iššūkių kupinos užduotys (robotika, energetika) leidžia mokiniams geriau suvokti teorinių žinių prasmę.

Tinklaveikos vertė. Bendradarbiavimas tarp skirtingų mokyklų pedagogų ir mokinių sukuria pridėtinę vertę, plečia socialinį akiratį ir ugdo adaptacinius gebėjimus.

Kompetencijų sinergija. Sėkmingas užduočių atlikimas reikalavo vienu metu taikyti tiek „kietuosius“ (inžinerija, matematika), tiek „minkštuosius“ (komunikacija, kūrybiškumas) įgūdžius.

Apibendrinant galima teigti, jog tokio pobūdžio renginiai yra būtina šiuolaikinės švietimo sistemos dalis, užtikrinanti visapusišką mokinio asmenybės ūgtį.