Neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybėje modelis buvo parengtas kaip atsakas į ilgą laiką šalies ir savivaldybių lygmeniu egzistavusį neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo neapibrėžtumą, fragmentaciją ir sisteminių sprendimų stoką. Iki Modelio rengimo ši sritis Lietuvoje daugeliu atvejų vystėsi per pavienes iniciatyvas, projektus ir institucinius sprendimus, neturint vieningos struktūros, aiškiai apibrėžtų funkcijų, koordinavimo mechanizmų ir ilgalaikės strateginės krypties. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklos savivaldybėse dažnai buvo vykdomos kaip papildoma funkcija, priklausoma nuo pavienių žmonių iniciatyvos, institucinio aktyvumo ir laikino finansavimo, o ne kaip sistemiškai valdoma viešoji paslauga.

Modelio rengimo poreikį iš esmės lėmė situacija, kai nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu nebuvo galutinai sutarta dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sampratos, organizavimo principų, veiklos ribų ir koordinavimo modelio. Skirtingose savivaldybėse ši sritis buvo suprantama nevienodai – vienur ji buvo tapatinama su kultūrinėmis veiklomis, kitur su profesiniu tobulėjimu, dar kitur su bendruomenine veikla, socialinėmis iniciatyvomis ar laisvalaikio užimtumu. Tai lėmė nevienodą paslaugų pasiūlą, skirtingą prieinamumą gyventojams ir nevienodą mokymosi galimybių kokybę.

Praktikoje trūko aiškios struktūros, kuri sujungtų skirtingus suaugusiųjų švietimo teikėjus – švietimo įstaigas, kultūros institucijas, bibliotekas, nevyriausybines organizacijas, verslo subjektus, profesinio rengimo centrus, aukštąsias mokyklas – į vieningą sistemą. Veiklos dažnai vyko paraleliai, be tarpusavio koordinavimo, informacijos mainų, bendrų prioritetų ir strateginio planavimo. Dėl to buvo dubliuojamos veiklos, neišnaudojami turimi ištekliai, o gyventojams buvo sudėtinga orientuotis mokymosi pasiūloje.

Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinavimo funkcija savivaldybėse dažniausiai nebuvo aiškiai apibrėžta – nebuvo įtvirtintos stabilios koordinatoriaus pareigybės, nebuvo aprašytos funkcijos, atsakomybės, įgaliojimai ir kompetencijos. Koordinavimas dažnai buvo priskiriamas papildomoms pareigoms, be aiškios institucinės atramos, be ilgalaikio finansavimo ir be sisteminio kompetencijų stiprinimo. Tai lėmė situaciją, kai visa sistema tapo priklausoma nuo pavienių specialistų asmeninio įsitraukimo, o ne nuo institucinių sprendimų.

Modelio rengimo būtinybę sustiprino ir nacionaliniu lygmeniu atlikti tyrimai, rodantys, kad Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą sistema vystoma fragmentiškai, suaugusiųjų dalyvavimas neformaliajame mokymesi išlieka žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o savivaldybių vaidmuo šioje sistemoje nėra pakankamai įgalintas. Buvo identifikuotos problemos, susijusios su duomenų trūkumu, stebėsenos rodiklių nebuvimu, neaiškia veiklų apskaita, neformaliojo švietimo sampratos ribų neapibrėžtumu, silpnu tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir fragmentuotu finansavimu.

Šiaulių miesto savivaldybė, dalyvaudama nacionaliniuose projektuose ir diskusijose, susidūrė su tomis pačiomis problemomis: skirtingu neformaliojo suaugusiųjų švietimo suvokimu, veiklų nevienalytiškumu, koordinavimo spragomis, sisteminio planavimo stoka ir aiškios struktūros nebuvimu. Tai parodė, kad būtinas ne pavienių priemonių tobulinimas, o visuminis, sisteminis sprendimas, leidžiantis pereiti nuo fragmentuoto veikimo prie koordinuotos, struktūruotos ir strategiškai valdomos sistemos.

Būtent ši situacija tapo pagrindu Modelio rengimui. Jis buvo kuriamas kaip atsakas į realius praktinius iššūkius, o ne teorinis dokumentas. Modelio tikslas – ne tik aprašyti veiklas, bet sukurti struktūrą, kuri leistų sujungti institucijas, veikėjus, procesus ir išteklius į vieningą mokymosi visą gyvenimą sistemą savivaldybės lygmeniu. Jis formuoja aiškią logiką: nuo poreikių identifikavimo – prie planavimo, nuo planavimo – prie koordinuoto įgyvendinimo, nuo įgyvendinimo – prie stebėsenos ir poveikio vertinimo, nuo vertinimo – prie nuolatinio tobulinimo.

Taigi Modelis atsirado ne kaip formali administracinė iniciatyva, bet kaip būtinybė reaguoti į realią situaciją: fragmentuotą sistemą, neapibrėžtas funkcijas, silpną koordinavimą, nevienodą paslaugų prieinamumą ir nepakankamą suaugusiųjų mokymosi integraciją į savivaldybės strateginę raidą. Jis kuria pagrindą tam, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas Šiauliuose taptų ne atsitiktinių veiklų visuma, o kryptingai vystoma, strategiškai valdoma, tvari sistema, orientuota į žmogų, bendruomenę ir ilgalaikę miesto raidą.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybėje modelis – tai strateginė koncepcija, apibrėžianti, kaip savivaldybės lygmeniu turi būti kuriama, valdoma ir vystoma neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistema. Tai ne atskirų veiklų aprašas, o visuminė struktūra, jungianti skirtingas institucijas, paslaugų teikėjus, bendruomenes ir gyventojus į vieningą mokymosi visą gyvenimą ekosistemą, kurioje mokymasis suvokiamas kaip nuolatinis asmens ir miesto raidos procesas.

Modelis orientuojamas į žmogų – suaugusį besimokantįjį – ir jo realius gyvenimo, profesinius, socialinius bei asmeninius poreikius. Jis siekia užtikrinti, kad mokymosi galimybės būtų prieinamos, matomos, prasmingos, kokybiškos ir lengvai pasiekiamos visiems miesto gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, patirties ar socialinės padėties. Mokymasis čia suprantamas ne tik kaip žinių įgijimas, bet ir kaip socialinės sanglaudos, pilietiškumo, bendruomeniškumo bei gyvenimo kokybės stiprinimo priemonė.

Modelio pagrindinė kryptis – pereiti nuo fragmentiškų iniciatyvų prie koordinuotos, strategiškai valdomos ir tvarios sistemos, kurioje aiškiai apibrėžti vaidmenys, atsakomybės, bendradarbiavimo mechanizmai ir ilgalaikiai tikslai. Jis orientuotas į duomenimis grįstą planavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, profesionalų koordinavimą ir nuoseklų kokybės užtikrinimą, siekiant, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas taptų integralia miesto raidos dalimi, kuriančia ilgalaikę socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę.

Modelis, kurį parengė Šiaulių švietimo kompetencijų centro direktorė Vilma Tubutienė buvo patvirtintas 2024-01-04 Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-11.