2026 m. vasario 18 d. nuotoliniu būdu įvyko tarptautinė metodinė–praktinė konferencija „Informatika: patirtys ir idėjos 2026“ (angl. International Methodological and Practical Conference „INFORMATICS: EXPERIENCES AND IDEAS 2026“). Šis tradiciniu tapęs, tačiau kasmet naują pagreitį įgaunantis renginys subūrė gausią Lietuvos bei užsienio švietimo ekspertų, mokslininkų, informatikos mokytojų ir technologijų entuziastų bendruomenę.

Viena pagrindinių šių metų konferencijos temų – dirbtinio intelekto (DI) integracija, jo etiniai bei praktiniai aspektai švietime. Prof. dr. Marius Laurinaitis (Mykolo Romerio universitetas) savo pranešime giliai analizavo DI naudojimo mokslo procesuose teisinius ir akademinius rėmus, atkreipdamas dėmesį į intelektinės nuosavybės ir duomenų patikimumo iššūkius.

Tarptautinę perspektyvą šia tema išplėtė užsienio svečiai. Rachel Arthur (ugdymo turinio vadovė iš „Raspberry Pi foundation“, Jungtinė Karalystė) akcentavo kompiuterių mokslo bazinių įgūdžių svarbą DI eroje, teigdama, kad stiprūs pamatiniai gebėjimai leidžia mokiniams tapti technologijų kūrėjais, o ne tik pasyviais naudotojais. Italijos ekspertas Mr. Antonio Fittipaldi (I.I.S. „Policoro-Tursi“) pristatė praktinę metodiką, kaip pamokose pereiti nuo paprasto DI įrankių naudojimo prie konceptualaus „DI mąstymo“ (angl. AI Thinking), kuriam kaip pagrindinę mokymosi ašį pasitelkė „Google Gemini“ aplinką.

Didelio auditorijos dėmesio sulaukė ir praktiniai Lietuvos pranešėjų pastebėjimai. Julija Smirnova bei Jurij Tekutov pasidalino patirtimi apie kasdienį DI įrankių taikymą pamokose ir paskaitose, o Gintautas Jazdauskas (Šiaulių techninės kūrybos centras) savo pranešime „Kodėl mokiniai namų darbus ruošia su ChatGPT?“ atvėrė diskusiją apie natūralią mokinių motyvaciją, technologinį smalsumą ir poreikį keisti pačių namų užduočių formuluotes bei vertinimo metodus.

Konferencijoje buvo gausu pranešimų, skirtų gilesniems informatikos mokslo ir didaktikos klausimams. Dr. Renata Burbaitė (Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, KTU) apžvelgė modernias informatikos didaktikos inovacijas, akcentuodama kelią nuo algoritminio mąstymo ugdymo žemesnėse klasėse iki realių mokslinių tyrimų vyresnėse klasėse. Vaida Masiulionytė-Dagienė (Vilniaus universitetas, Vilniaus Valdorfo mokykla) pristatė tyrimą apie sprendimo procesus visiems puikiai pažįstamo konkurso „Bebras“ uždaviniuose, parodydama, kaip šie procesai tarnauja kaip objektyvus informatinio mąstymo vertinimo šaltinis.

Gimnazijų lygmens mokslo pritaikomumą pademonstravo dr. Gražvydas Felinskas (Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija), pristatęs metaheuristinių algoritmų taikymo kombinatoriniuose optimizavimo uždaviniuose praktines realizacijas, ir dr. Bronius Skūpas (Vilniaus licėjus), savo pranešime analizavęs duomenų tyrybos (angl. data mining) ir informacijos apdorojimo svarbą šiuolaikinėje mokykloje.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su kitų šalių švietimo strategijomis. Lidia Feklistova (Tartu universitetas) pristatė Estijos kompiuterių mokslo ekosistemą ir jos siūlomas globalias galimybes jaunajai kartai. Ispanijos atstovės María Lucia Vargas ir Ana Serradó Bayés pasidalino įkvepiančia patirtimi apie pradinių klasių mokinių pilietinio angažuotumo skatinimą per robotų, skirtų gaisrų aptikimui, konstravimą. Doktorantė Marika Parviainen (Turku ir Vilniaus universitetai) pristatė projektą „DIGIMATHS4ALL“, apjungiantį matematikos ir skaitmeninių technologijų sinergiją nuo teorinių tyrimų iki bandomojo diegimo mokyklose.

Tarpdiscipliniškumo idėją pratęsė Rūta de Meulenaer (New York universiteto dėstytoja / „Vedlių“ informatikos turinio vadovė), pranešime „Tarp struktūros ir kūrybiškumo“ pasidalinusi šiuolaikinės informatikos turinio vizija. Edukologė Augustė Palionytė pristatė „Google.org“ ir „Vedlių“ programą, skirtą skaitmeniniam saugumui internete ugdyti.

Meno ir technologijų sankirtas originaliai atskleidė Marius Sketerskas, pristatęs iniciatyvą „Informatika ir menas+“, o Justinas Dedūra („Šiauliai tech“) ir Marija Muningytė (KTU) praktiškai įrodė jutiklių ir techninės įrangos vaidmenį žadinant XXI a. mokinių „išmanųjį smalsumą“. Konferencijos programą konceptualiai užbaigė Daiva Bukelytė (Šiaulių Didždvario gimnazija), pristačiusi kompleksinį tarpdisciplininį požiūrį Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programos kompiuterių ir gamtos mokslų kontekste.

Tarptautinė metodinė–praktinė konferencija „Informatika: patirtys ir idėjos 2026“ dar kartą įrodė, kad informatikos mokslas sparčiai evoliucionuoja. Šiuolaikiniai pedagogai ir mokslininkai sėkmingai integruoja naujausius dirbtinio intelekto įrankius, skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir ugdo kūrybišką, saugią bei algoritmiškai mąstančią ateities kartą. Konferencijos idėjos ir pasidalintos patirtys neabejotinai taps impulsu naujiems ugdymo projektams Lietuvos ir užsienio ugdymo įstaigose.