2026 m. rugsėjo 21–26 d. Šiaulių švietimo kompetencijų centro metodininkė Jolanta Lembertienė dalyvavo mokymuose „Dėmesys gerovei ir stiprybėms gamtoje“ Dubrovnike (Kroatijoje) pagal Erasmus+ projektą „Netradicinių erdvių panaudojimas žaliųjų įgūdžių tobulinimui“ (Nr. 2025-1-LT01-KA122-ADU-000338829) .

Mokymasis ne visada vyksta auditorijoje, klasėje ar konferencijų salėje. Kartais geriausios įžvalgos gimsta stebint gamtos ritmą ar tiesiog trumpam sustojus ir pabuvus tyloje. Būtent tokia patirtimi buvo paremti mokymai „Dėmesys gerovei ir stiprybėms gamtoje“, kurie vyko Dubrovnike.

Šių mokymų pagrindinė tema – žmogaus emocinė ir psichologinė gerovė, sąmoningumas, įtrauktis, tvarumas, pozityvi aplinka ir gamtos panaudojimas stiprinant asmenines bei bendruomenines stiprybes. Mokymų metu daug dėmesio buvo skiriama patirtiniam mokymuisi, todėl teorinės žinios buvo derinamos su praktinėmis veiklomis gamtoje.

Gamta – erdvė sustoti ir pažvelgti į save

Šiuolaikiniame pasaulyje nuolat skubame, sprendžiame įvairias problemas, planuojame darbus ir susiduriame su dideliu informacijos kiekiu. Todėl gebėjimas sustoti, atsitraukti nuo kasdienio tempo ir susitelkti į esamą akimirką tampa ypač svarbus.

Mokymų metu turėjome galimybę išbandyti įvairias veiklas, padedančias geriau pajusti ryšį su aplinka. Gamta tapo tarsi natūralia mokymosi erdve, kurioje buvo galima stebėti, klausytis, judėti, reflektuoti ir geriau suprasti mus veikiančius procesus.

Praktinės užduotys skatino atkreipti dėmesį į tai, kaip aplinka veikia mūsų savijautą. Gamtoje lengviau atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, susikoncentruoti į tai, kas vyksta čia ir dabar, bei pastebėti dalykus, kuriems įprastai skiriame per mažai dėmesio.

Sąmoningumas ir gebėjimas valdyti mintis

Viena iš svarbių mokymų temų buvo sąmoningumas – gebėjimas pastebėti savo mintis, emocijas ir reakcijas jų automatiškai nevertinant.

Atlikdami praktines užduotis mokėmės sąmoningai stebėti aplinką, savo pojūčius ir vidinę būseną. Gamta šiose veiklose tapo puikiu pagalbininku. Aplinkos garsai, augalų įvairovė, vandens judėjimas, akmenų faktūra ar besikeičiantis kraštovaizdis skatino sulėtinti tempą ir susitelkti į dabarties akimirką.

Šios patirtys priminė, kad sąmoningumo praktikoms nebūtina turėti ypatingų sąlygų. Jas galima pritaikyti ir kasdieniame gyvenime, taip pat mokymosi procese – integruojant refleksijos, kvėpavimo, stebėjimo ar susitelkimo veiklas.

Gamtinė aplinka – edukacinė ir metodinė erdvė

Mokymų metu gamta analizuota kaip tikslinga metodinė erdvė mokymosi veikloms organizuoti. Veiklos parke leido praktiškai išbandyti ir įvertinti gamtinės aplinkos taikymą kaip įrankį streso valdymui, dėmesio telkimui bei emocinio nuovargio prevencijai.

Parko aplinka pasitelkta kaip vaizdinė mokymosi priemonė – per gamtos stebėjimą taikomas patirtinio mokymo(si) metodas. Šie stebėjimai leido analizuoti aplinkos poveikį ne teoriniame, o patirtiniame lygmenyje.

Kiekvienas žmogus turi savo stiprybių

Dar viena svarbi mokymų kryptis – individualių skirtumų priėmimas ir žmogaus stiprybių atpažinimas.

Veiklos skatino pažvelgti į save ir kitus iš pozityvios perspektyvos. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, turi savitą patirtį, gebėjimus, pomėgius ir stipriąsias savybes. Šiuos skirtumus svarbu ne tik priimti, bet ir vertinti kaip bendruomenės stiprybę.

Ugdymo įstaiga yra vieta, kurioje susitinka skirtingi žmonės, todėl pagarba individualumui, įtrauktis ir gebėjimas pastebėti kiekvieno stiprybes yra svarbūs kuriant saugią ir pozityvią atmosferą.

Gerovė – neatsiejama nuo pozityvios ugdymo įstaigos aplinkos

Mokymuose daug dėmesio skirta ir tam, kaip patirtis gali būti pritaikoma kuriant geresnę ugdymo įstaigos atmosferą. Gerovė nėra vien asmeninis žmogaus rūpestis – ji susijusi ir su tuo, kokioje aplinkoje mokomės, dirbame ir bendraujame.

Pozityvi atmosfera prasideda nuo mažų dalykų: gebėjimo išklausyti, pastebėti kitą, padėkoti, paskatinti, priimti skirtingą nuomonę ir skirti laiko refleksijai.

Mokymų metu įgytos idėjos paskatino dar kartą pažvelgti į ugdymo procesą plačiau – ne tik kaip į žinių perteikimą, bet ir kaip į erdvę, kurioje svarbi žmogaus emocinė savijauta, tarpusavio santykiai bei gebėjimas pažinti savo stiprybes.

Dubrovnikas – mokymosi patirtį papildanti aplinka

Mokymų patirtį dar labiau praturtino Dubrovnikas – istorinis Kroatijos miestas prie Adrijos jūros. Senamiesčio architektūra, jūros vaizdai, kalnai bei Viduržemio jūros gamta sudarė puikias sąlygas gilintis į mokymų temas ir pritaikyti jas praktiškai.

Mokymasis kitoje kultūrinėje aplinkoje suteikė galimybę užmegzti ryšį su kitais dalyviais, dalytis patirtimi ir pažvelgti į gerovės bei ugdymo klausimus iš platesnės perspektyvos.

Naudodami skaitmeninę orientavimosi platformą „GooseChase“, dalyviai atliko lektorės parengtus interaktyvius komandinius iššūkius lauke. Mobiliojoje programėlėje jie vykdė užduotis ir teikė jų įrodymus – nuotraukas bei vaizdo įrašus.

Laisvalaikiu pasivaikščiojimai Dubrovniko senamiesčio gatvėmis ir gamtoje leido geriau pažinti šalį, jos kultūrą bei žmones. Tai buvo puiki galimybė derinti profesinį tobulėjimą su kultūrine ir asmenine patirtimi.

Ką išsivežiau iš šių mokymų?

Šie mokymai suteikė ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių metodų, taikomų kasdienėje švietimo veikloje. Svarbiausia mokymų žinutė – gerovę galime kurti sąmoningai, nesiekdami sudėtingų sprendimų.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad net trumpos pertraukos gamtoje suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, mažina kortizolio kiekį ir padeda organizmui atsistatyti. Remiantis Dėmesio atkūrimo teorija, gamtos vaizdai ir garsai leidžia pailsėti valingam dėmesiui bei atkuria pažintinius resursus. Kartais pakanka tiesiog sustoti, įkvėpti ir pabūti kartu – toks sąmoningas buvimas ir praktinės veiklos stiprina emocinį atsparumą bei padeda atpažinti asmenines ir komandines stiprybes.

Tarptautinė patirtis sudaro sąlygas patirtinio mokymo(si) ir gerovės metodikas sistemingai integruoti į švietimo praktiką. Gamtinė aplinka čia veikia kaip neurobiologiškai palanki erdvė kognityvinėms ir socialinėms-emocinėms kompetencijoms ugdyti. Tikslinga refleksija ir individualių stiprybių pasitelkimas kuria tvarią terpę tiek asmeniniam augimui, tiek pozityviai bendruomenės kultūrai formuoti.